Jei galėtume pažvelgti į savo žarnyno vidų, pamatytume ne tik virškinimo organą. Pamatytume visą ekosistemą — trilijonus mikroorganizmų, kurie gyvena mumyse, veikia kartu su mumis ir be kurių mūsų organizmas tiesiog negali normaliai funkcionuoti.
Ši ekosistema vadinama mikrobiota. Per pastaruosius dvidešimt metų moksliniai tyrimai taip kardinaliai pakeitė mūsų supratimą apie ją, kad teko iš naujo peržiūrėti daugelį medicinos vadovėlių.
Ilgą laiką mikrobiota buvo laikoma kažkuo antraeiliu. Bakterijos gyvena žarnyne, padeda virškinti skaidulas — ir viskas. Šiandien suprantame, kad tai pernelyg supaprastintas požiūris, neatskleidžiantis tikrojo šio reiškinio masto.
Mikrobiota dalyvauja imuninės sistemos veikloje, medžiagų apykaitoje, vitaminų ir neuromediatorių gamyboje. Ji turi įtakos mūsų reagavimui į stresą, sotumo jausmui, maisto suvokimui. Mokslininkai vis dažniau kalba apie mikrobiotą ne tik kaip apie „pagalbininkę“, bet kaip apie visavertę organizmo sistemą, lygiai kaip nervų, endokrininė ir imuninė sistemos.
Mikroorganizmų mumyse yra maždaug tiek pat, kiek mūsų pačių ląstelių. O jų genetinė medžiaga dešimtis kartų viršija mūsų pačių genomą. Tai reiškia, kad žymi dalis to, kas vyksta mūsų organizme, yra ne vien mūsų kūno darbas, o sudėtingos bendruomenės, kurioje gyvename kartu, veikla.
Įdomiausias dalykas mikrobiotoje yra tai, kaip plačiai jos poveikis gali išeiti už virškinimo sistemos ribų.
Ji susijusi su smegenimis: nuotaika, nerimas, mąstymo aiškumas — visa tai gali būti susiję su mikrobiota per signalus, kuriuos ji siunčia nervų sistemai, ir medžiagas, patenkančias į kraują.
Ji susijusi su oda: kai kurios lėtinės odos problemos — bėrimai, paraudimai, reakcijos, kurių nepavyksta kontroliuoti vien išorine priežiūra, — gali būti susijusios su procesais žarnyne, o ne tik pačioje odoje.
Ji susijusi su imunine sistema: didelė dalis imuninių organizmo ląstelių yra žarnyne, o mikrobiota gali turėti įtakos tam, kaip elgiasi imuninė sistema — ramiai ar agresyviai.
Ji susijusi su svoriu: skirtinga mikrobiotos sudėtis skirtingiems žmonėms gali būti viena iš priežasčių, kodėl tas pats maistas vieno žmogaus organizme įsisavinamas lengvai, o kitam sukelia svorio augimą.
Sąrašą galima tęsti — randami ryšiai su hormonų balansu, miegu, energijos lygiu, reagavimu į cukrų. Šie ryšiai ir toliau tiriami iki šiol.
Čia prasideda tas, kas populiariuose straipsniuose šia tema dažniausiai praleidžiama.
Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra unikali. Jos sudėtis formuojasi nuo gimimo ir priklauso nuo daugybės veiksnių: kaip gimė žmogus, kuo maitintas vaikystėje, ką valgė visą gyvenimą, kur gyveno, kokių ligų turėjo, kokius vaistus vartojo, kokioje aplinkoje gyvena dabar. Svarbu suprasti, kad nėra dviejų žmonių su visiškai vienoda mikrobiota.
Tai reiškia, kad nėra ir jos universalios „teisingos“ sudėties. Tai, kas puikiai veikia vienam žmogui, kitam gali visiškai netikti. Būtent todėl populiarūs metodai, tokie kaip „gerkite kefyrą kasdien“, „nusipirkite šį probiotiką“, „valgykite daugiau fermentuotų produktų“, kartais duoda rezultatą, o kartais ne. Jie veikia tada, kai atsitiktinai sutampa su individualia situacija. Ir neveikia, kai nesutampa.
Tai, ko gero, vienas labiausiai nuviliančių atradimų tiems, kurie bandė savarankiškai rūpintis savo mikrobiota.
Mikrobiotos sudėtis — tai ne vitamino trūkumas, kurį galima papildyti kapsulėmis. Tai sudėtinga gyva bendruomenė, kurioje svarbios ne tik esančios mikroorganizmų rūšys, bet ir jų tarpusavio santykis, įvairovė, sąveika tarpusavyje ir su mūsų pačių žarnyno gleivine.
Kai žmogus vaistinėje nusiperka „universalų probiotiką“, jis į šią sistemą prideda kelias padermes, kurias parinko kažkas kitas. Kartais jos prigyja. Kartais ne. Kartais konkrečiam žmogui jos apskritai nėra būtinos, nes reikia ko kito. Nesuvokiant individualios situacijos, tai yra veikimas beveik aklai.
Jeigu jau seniai pastebite požymius, kurie gali būti susiję su mikrobiota, t. y. nestabilų tuštinimąsi, reguliarų pilvo pūtimą, reakcijas į maistą, odos problemas, nuovargį, nuotaikos svyravimus, sunkumus kontroliuojant svorį, — tai yra signalai, kad jūsų ekosistemoje gali būti tam tikrų sutrikimų. Tačiau suprasti, kas konkrečiai ten vyksta, be specialisto pagalbos beveik neįmanoma.
Jeigu vis dėlto norite įsigilinti, pabandykite savęs paklausti:
Ar turite simptomų, kurie išlieka ilgus metus ir kuriuos jau įpratote laikyti „savo norma“?
Ar pastebėjote sąveiką tarp mitybos, streso, anksčiau vartotų antibiotikų ir to, kaip laikui bėgant keitėsi jūsų savijauta?
Ar bandėte savarankiškai atsikratyti šių simptomų, ir kodėl rezultatas buvo nestabilus?
Tokie pastebėjimai padės pamatyti, kad jūsų viduje gyvena ištisas pasaulis, kurio būklė tiesiogiai veikia jūsų savijautą. Šio pasaulio atkūrimas – atskiras ir gana subtilus darbas, kuriam svarbi ne bendra schema, o būtent jūsų individualios situacijos suvokimas.
